Dog Days Are Over

Per šias atostogas jaučiuosi ypatingai daug visko nuveikusi. O juk atostogos tam ir skirtos, tiesa? Sleep is for the weak, kaip sakoma, nes nė dienos normaliai neišsimiegojau. Bet vietoje to daug visko įvyko.

Pirmiausia praūžė Mados Infekcija, kurios įrašus tikiuosi jau skaitėte bloge žemiau. Taip pat skyriau laiko brangiems draugams, praleidau 4 fantastiškas dienas stovykloje, kalbėjau iš širdies su žmonėmis, dariau gerus darbus ir buvau rūpestinga (bent jau man taip sakė), net jaučiu, kad šiek tiek paaugau ir dar labiau pakeičiau požiūrį į kai kuriuos dalykus. Supratau, kad svarbiausia tai, kas patinka man. Supratau ir tai, kad svarbi tik ta kritika, kuri yra pagrįsta ir argumentuota. Dar supratau, kad viskas priklauso tik nuo manęs ir kiekvienas savo gyvenimą galime pasukti ta linkme, kuria tik mes norime. Reikia tik truputėlio drąsos ir ryžto. Nereikia bijoti suklysti, reikia bandyti. Nepabandęs niekada nesužinosi ar buvo verta.
Ir dabar grįždama prie kasdienių svarbiausių darbų ir mokslų jaučiu, kad ateinanti savaitė bus gera ir niekas man nuotaikos taip lengvai nesugadins. Svarbiausia, kaip nusiteikusi esu viduje, o apie vidinę būseną pagalvojus suprantu, kad dabar galėčiau dar daugiau padaryti nei padariau per atostogas: kalnus nuversti, knygą parašyti ar ką nors aplankyti, pakeliauti. Būtų gerai, nes prasivalai iš vidaus kai keliauji. Pažįsti save iš kitos pusės.

Taip pat manęs šiandien net sniegas neerzina, tik pokštauju aplinkui, kad ne Velykos, o Kalėdos. Net lemputės mano kambaryje dar dega. Per daug jauku, kad imčiau ir nukabinčiau. Ir nepaisant kelių labai keistų dalykų šiuo metu vykstančiu mano gyvenime, šypsausi visiems ir laukiu pavasario, kai įsispyrusi į lengvus sportbačius galėsiu saulės nušviestu taku bėgti į lauką ir praleisti ilgus vasaros vakarus gamtoje su draugais kalbant apie viską.

Nesušalkit, paltų dar neslėpkit, nors jaučiu, kad greit jų nebeprireiks. Gražios, saulėtos ir darbingos jums savaitės! Buuučkis ♡